Mėsos vartojimas ne visuomet kenkia klimatui

Ar mėsos vartojimas yra palankus klimatui, gamtininkų teigimu, priklauso nuo to, kaip ir kur yra auginami gyvuliai. „Kai kurie ganymo būdai, pavyzdžiui, ekstensyvus ar rotacinis ganymas, gali būti palankesni klimatui nei intensyvi gyvulininkystė. Remiantis nauja, dar besivystančia tyrimų sritimi, jei galvijai yra tinkamai ganomi, dirvožemis tokiose teritorijose gali sukaupti daugiau anglies, tačiau tai priklauso nuo konkrečios vietos, kurioje ganoma, dirvožemio būklės ir jo pokyčių“ – sako Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Gabija Pamerneckytė.

Baltijos aplinkos forumo atliktoje naujausių mokslinių tyrimų apžvalgoje teigiama, kad panašūs klausimai aktyviai tiriami ir jiems dar reikia daugiau duomenų. Vis tik, jau dabar tyrimai rodo, kad gerai suplanuotas ganymas tam tikromis sąlygomis gali ženkliai sumažinti gyvulininkystės poveikį klimatui, o kai kuriais atvejais – jį neutralizuoti.

Tuo tarpu pramoninėse fermose laikomų galvijų mėsa, nors turi mažesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) pėdsaką, skaičiuojant vienam kilogramui produkcijos, tačiau toks galvijų auginimo būdas dažnai daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei, dirvožemiui ir aplinkai. „Vien tik skaičiai apie ŠESD išskyrimą neatskleidžia bendro vaizdo – būtina vertinti ir poveikį gamtai.“ – priduria gamtininkė.

Gyvuliai reikalingi mūsų gamtai

Per pastaruosius 20 metų Lietuvoje ganyklų ir pievų plotai sumažėjo beveik perpus. Dalis vertingų pievų buvo apleistos arba paverstos intensyviai dirbamais grūdinių kultūrų laukais, kurie yra kur kas mažiau palankūs biologinei įvairovei.

„Pievos yra vienos turtingiausių buveinių – jose gyvena daugybė augalų, vabzdžių, paukščių ir kitų gyvūnų rūšių. Be ganymo ar šienavimo pievos greitai užželia ir praranda savo gamtinę vertę“ – teigia Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertas Justas Gulbinas.

„Vis dėlto, galvijų ganymas gamtai yra kur kas palankesnis nei šienavimas. Gyvuliai ne tik padeda palaikyti atviras buveines, kraštovaizdį bei skatina augalų įvairovę, bet ir po savęs palieka mėšlą, kuris praturtina dirvą, palaiko gyvą mikroorganizmų bendruomenę, taip pat pritraukia tam tikrus vabzdžius, kurie tampa maistu paukščiams ir kitoms gyvūnų rūšims“ – priduria gamtininkas.

Ragina rinktis lauke ganomų galvijų mėsą

Aplinkosaugos specialistai ragina mažinti bendrą mėsos vartojimą, nes tai, kaip šiandien gaminama mėsa, daro reikšmingą poveikį klimatui. „Jei vis tik renkatės jautieną, rinkitės vietinę – lietuvišką, o pasirenkant jos tiekėją, pasidomėkite apie gyvulių priežiūrą. Kur yra ūkis – Lietuvoje ar kitame pasaulio krašte? Kaip laikomi gyvuliai – uždarose patalpose ar ganyklose? Kuo gyvuliai šeriami šaltuoju periodu – žoliniais pašarais ar grūdiniais pašarais? Aišku, idealiausia jei ūkį galėtumėte patys aplankyti ir savo akimis įvertinti, kaip pardavėjo žodžiai įgyvendinami realybėje.“ – pataria aplinkosaugos specialistė G. Pamerneckytė.

Rinkdamiesi jautieną iš ūkių, kuriuose galvijai ganomi lauke, prisidedame ne tik prie klimato kaitos švelninimo, bet ir prie biologinės įvairovės bei tradicinio kraštovaizdžio išsaugojimo.

Informacija parengta įgyvendinant projektą „Klimato kaitos mažinimo advokacija žemės ūkyje“. Jis finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.