Gamtininkai palaiko Kapčiamiesčio poligoną ir siūlo sprendimus kurtinių apsaugai

Šiandien aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos Aplinkos ministerijai įteikė poziciją dėl Kapčiamiesčio poligono. Gamtininkai pabrėžia palaikantys poligono reikalingumą Lietuvos saugumui, tačiau ragina iš anksto numatyti priemones, kurios leistų apsaugoti kurtinius ir kitas Dzūkijos gamtines vertybes. Siūloma stiprinti brandžių miškų apsaugą ir kompensacijas Pietų Lietuvoje.

„Palaikome poligono reikalingumą Lietuvos saugumui, tačiau turime ginti ir tuos, kurie patys apsiginti negali. Kurtiniai Lietuvoje turi vos 4–5 vietas, kur dar gali gyventi, o Kapčiamiesčio ir Rūdininkų poligonuose telkiasi reikšminga populiacijos dalis. Jei šiuos paukščius prarasime ir nekompensuosime netekčių kitose teritorijose, iškils reali grėsmė Lietuvoje šią rūšį visai prarasti. Be to, kartu pasitrauks ir daug kitų senųjų Dzūkijos girių gyventojų – kurtinys čia tik indikatorius. Rūšys nyksta ne po vieną” – teigia vienas iš iniciatyvos už kurtinių apsaugą iniciatorių, ornitologas Marius Karlonas.

Poligonuose išgyventi kurtiniams bus sudėtinga

Liutauras Raudonikis

Gamtininkų teigimu, kurtiniams išlikti poligonuose bus sunku.

„Miškų kirtimai, triukšmas iš šaudyklų, nuolatinis šarvuotos technikos ir pėstininkų judėjimas šiuos paukščius trikdys nuolat. Nors jautriausias laikotarpis yra pavasarį – per tuoktuves ir jauniklių vedimo metu – ramybės vien šiuo laiku nepakanka. Siekiant išsaugoti šią rūšį, kurtinių gyvenamose teritorijose ir nemažu spinduliu aplink jas trikdymas turėtų būti minimalus arba jo išvis nebūti ištisus metus. Mūsų manymu, poligone tai sunkiai įmanoma“, — teigia Liutauras Raudonikis, Lietuvos ornitologų draugijos vadovas.

Siūlo didesnę miškų apsaugą Dzūkijoje, griežtesnė kontrolę – visose kurtinių tuokvietėse

Pasak jo, adekvačios kompensacinės priemonės turėtų sudaryti kuo palankesnes sąlygas kurtiniams plisti ir įsitvirtinti Čepkelių raisto prieigose bei Dzūkijos nacionalinio parko teritorijose. Taip pat reikėtųapsaugoti žinomas radavietes visoje Lietuvoje, stiprinti buveinių jungtis ir mažinti trikdymą.

Žymantas Morkvėnas

„Kompensacinės priemonės turėtų koncentruotis Pietų Lietuvoje, nes būtent šiame regione steigiami du kariniai poligonai, numatomas neigiamas poveikis rūšiai, čia išlikusi stipriausia šalyje kurtinių metapopuliacija. Siūlome sustiprinti rūšies apsaugą penkių kilometrų zonoje aplink Čepkelių rezervatą ir Dzūkijos nacionaliniame parke, sudarant tinkamas miškų buveines, į kurias ilgainiui galėtų plisti šie paukščiai ir kompensuoti galimas netektis poligonuose. Taip pat būtina griežtinti apsaugą kitose kurtinių tuokvietėse visoje Lietuvoje“, — sako Žymantas Morkvėnas, Baltijos aplinkos forumo vadovas.

Senų miškų neleis kompensuoti jaunuolynais

Jį papildo Lina Paškevičiūtė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė: „Kurtinys yra skėtinė rūšis – jam būtini dideli, brandžių miškų masyvai, kurie kartu sudaro buveines ir daugeliui kitų saugomų rūšių. Šiuo metu net ir svarbiose saugomose teritorijose, pavyzdžiui, Dzūkijos nacionaliniame parke, tokių brandžių miškų stinga. Jei poligone kirtimai neišvengiami, jų kompensavimas neturėtų apsiriboti vien naujų sodinukų atsodinimu ar jaunuolynais — būtina ir reali kompensacija, apsaugant kitose teritorijose esančius brandžius miškus.”

Lina Paškevičiūtė

Svarbiausios kurtinių tuokvietės ir perimvietės telkiasi Pietų Lietuvoje – Rūdninkų poligone, Kapčiamiesčio girioje, Čepkelių rezervate, Dzūkijos nacionaliniame parke ir su šiomis teritorijomis besiribojančiuose miškuose. Šiame Pietų Lietuvos areale sutelkta iki 70 % visos šalies kurtinių populiacijos. Vien Rūdninkų ir Kapčiamiesčio poligonų teritorijose gyvena iki 30 % nacionalinės populiacijos.

Kapčiamiesčio poligono teritorija apimtų kurtinių tuokvietes Pertako ornitologiniame draustinyje bei Stalų miško ir Krakinio telmologinio draustinio apylinkėse. Rūdininkų poligone kurtinių tuokvietės yra brandžiuose pušynuose aplink Kernavo pelkę, tačiau dalis šių buveinių, plečiant poligoną, jau iškirsta.

Poziciją LR Aplinkos ministerijai šiandien įteikė Dainavos gamtos fondas, Baltijos aplinkos forumas, Aplinkosaugos koalicija ir Lietuvos ornitologų draugija.