Stiprus raginimas viešiesiems pirkimams

Pranešėjai pabrėžė, kad viešieji pirkimai daro įtaką visiems rinkos segmentams – daugelyje ES šalių jie sudaro iki 14 % šalies BVP. Strategiškai naudojami, jie tampa stipriu inovacijų ir tvarumo svertu.
„Norime, kad pirkimai būtų ne tik žali, bet ir integruotų cheminių medžiagų, žiediškumo bei klimato aspektus. Tai ir yra Žaliojo valdymo dienos esmė – parodyti, kaip valdymo įrankiai tikrai gali skatinti pokyčius“, – sakė Heidrun Fammler, Baltijos aplinkos forumo (BEF) Vokietija valdybos pirmininkė.

Lietuvos aplinkos ministerija pristatė pažangą šalies mastu, įvedus privalomus aplinkosauginius kriterijus visuose viešuosiuose pirkimuose.
„Nuo 2023 metų Lietuvoje kiekvienas viešasis pirkimas privalo turėti aplinkosauginius kriterijus. Strategiškai naudojame 14 % BVP – skatindami tvaraus prekių ir paslaugų paklausą visoje rinkoje“, – pažymėjo Rūta Kukulskytė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Strateginio valdymo ir investicijų departamento darnaus vystymosi ir žaliosios transformacijos skyriaus vyr. specialistė.

Miestai Baltijos jūros regione – pokyčių ambasadoriai

Renginio pranešimuose ir praktiniuose „švyturių“ atvejų pristatymuose dalyviai pristatė realius pavyzdžius, kaip miestai įgyvendina tvarumo tikslus per viešuosius pirkimus.
Talinas pristatė, kaip miestas pereina prie daugkartinių indų naudojimo viešuosiuose renginiuose, atskleisdamas, kaip savivaldybių veiksmai gali keisti vartojimo įpročius ir įkvėpti šalies politikos pokytį.
„Talino patirtis rodo, kad miestai turi galią skatinti žiedines inovacijas. Galime greičiau nei šalies sistemos išbandyti, pritaikyti ir plėsti sprendimus – ir tai sukuria tikrą rinkos pokytį“, – sakė Liina Kanarbik, Talino miesto Strateginio valdymo biuro Žiedinės ekonomikos skyriaus vyresnioji specialistė.
Pavyzdžiai iš Danijos, Suomijos ir Švedijos parodė, kaip duomenys, skaidrumas ir nuosekli politinė valia padeda vesti statybas, renovaciją ir medžiagų naudojimo praktikas link sveikesnių ir žiedinių sprendimų.
„Politinė lyderystė yra svarbi. Kai prioritetą teikiame tvarumui ir nuosekliai to siekiame, viešieji pirkimai tampa galingu įrankiu sveikesnėms bendruomenėms ir tvariems pokyčiams“, – pabrėžė Viktoria Skure-Eriksson, Västeråso savivaldybės Švedijoje pavaduotoja merė.

Viešieji pirkimai – ateities formuotojai

Renginyje buvo nuolat grįžtama prie minties, kad valdymo sistemos turi keistis: viešuosius pirkimus reikia vertinti ne tik kaip administracinę užduotį, bet kaip strateginį visuomenės mąstymo pokyčio įrankį.
„Strategiškai organizuojami viešieji pirkimai tampa inovacijų varikliu – kuria naujas rinkos sąlygas ir skatina tiekėjus teikti aukštesnės kokybės sprendimus“, – pabrėžė Evelin Piirsalu, Vyresnioji ekspertė Žaliosios ir žiedinės ekonomikos transformacijos skyriuje.

ChemClimCircle 2 konsorciumas pristatė naują metodiką, susiejančią žiediškumą, cheminių medžiagų saugumą ir klimato poveikį, bei padedančią savivaldybėms pasirinkti produktus ir paslaugas, turinčias didžiausią ilgalaikę naudą.
„Kai pirkimus siejame su žiediškumu, pavojingų cheminių medžiagų mažinimu ir klimato kriterijais, jie tampa tikru pokyčių varikliu“, – teigė projekto ekspertai.

Regioninis įsipareigojimas stipresnei valdymo sistemai

Suvieniję Baltijos jūros regiono lyderius, Žaliojo valdymo diena sustiprino bendradarbiavimą tarp miestų, mokslinių institucijų ir politikos organizacijų. Diskusijos atskleidė bendrą tikslą ir įsipareigojimą jo siekti – integruoti tvarumą į kiekvieną viešą sprendimą, nuo aukščiausio lygio politinės strategijos iki kasdienių pirkimų.
Renginys padėjo parodyti, kad žalieji viešieji pirkimai įgauna vis didesnę politinę svarbą Europoje ir yra realus būdas siekti klimato, žiedinės ekonomikos ir cheminių medžiagų saugumo tikslų.

Daugiau informacijos apie NonHazCity 3 ir ChemClimCircle 2 projektus rasite INTERREG Baltijos jūros regiono programos svetainėje.

Renginio įrašo nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=DcKVznBGw1E