Baltijos jūra – mūsų bendri namai, mūsų poilsio vieta, mūsų identiteto dalis. Jos būklė dėl eutrofikacijos išlieka kritiškai prasta.  Tai – viena labiausiai eutrofikacijos paveiktų jūrų pasaulyje. Perteklinės maistinės medžiagos, daugiausia azotas ir fosforas, sukelia intensyvų dumblių žydėjimą, deguonies badą ir masinį povandeninės gyvybės nykimą.

Šiuo metu Baltijos jūroje esančios negyvosios zonos, kuriose beveik nėra jokios gyvybės, jau užima apie 70 000 km² – tai didesnis plotas nei visa Lietuva.

Tai nėra nei natūralus, nei neišvengiamas procesas. Tai – žmogaus veiklos pasekmė.

Kodėl tai vyksta?

Didžiausias azoto taršos šaltinis, pasiekiantis Baltijos jūrą, yra intensyvios žemės ūkio praktikos. Perteklinis tręšimas ir nepakankamos aplinkosaugos priemonės lemia, kad didžioji dalis trąšų nepasisavinama augalų – jos išplaunamos į upes ir vėliau patenka į jūrą.

Tai ne tik skatina eutrofikaciją, bet ir blogina dirvožemio struktūrą, spartina eroziją, naikina biologinę įvairovę.

Lietuva yra pasirašiusi tarptautinius įsipareigojimus pagal HELCOM Baltic Sea Action Plan (BSAP 2021), kurie nustato aiškias ribas leistinam azoto ir fosforo kiekiui. Deja, šiuo metu šalies lygmeniu nėra parengto nacionalinio veiksmų plano, kuris parodytų, kaip ketiname šiuos įsipareigojimus įgyvendinti.

Pagal naujausius duomenis Lietuva viršija azoto įnašo lubas daugiau nei 120 % centrinėje Baltijos jūroje. Tai reiškia, kad tarša ne mažėja, o grėsmingai auga.

Kodėl būtina veikti dabar?

Aplinkosauginiai reikalavimai žemės ūkiui pastaruoju metu Lietuvoje ne stiprėja, veikiau priešingai — vis didėja spaudimas dalies jų atsisakyti. Tai reiškia, kad situacija gali dar labiau blogėti.

Be aiškių priemonių, terminų ir finansavimo šaltinių rizikuojame, kad Baltijos jūra per mūsų gyvenimą taps beveik nebegrįžtamai pažeista.

Mums reikia plano.
Mums reikia atsakomybės.
Mums reikia tikro, o ne deklaratyvaus veikimo.

Ko reikalauja peticija?

Peticija ragina žemės ūkio ir aplinkos ministrus:

• Parengti aiškų nacionalinį Baltijos jūros taršos mažinimo planą. Jame turi būti nurodyta, kokios priemonės, kada ir kokiu finansavimu bus įgyvendinamos.
• Riboti intensyvias ūkininkavimo praktikas
• Skatinti tvarią žemdirbystę, mažinti perteklinį tręšimą, taikyti veiksmingas agrarinės aplinkosaugos priemones.
• Užtikrinti visuomenės teisę žinoti. Pažangos stebėsenos rodikliai turi būti vieši, aiškūs ir pasiekiami visiems.

Tai yra minimalūs, bet būtini žingsniai tam, kad Baltijos jūra išliktų gyvybinga ir ateities kartoms.

Ką gali padaryti kiekvienas iš mūsų?

1. Pasirašyk peticiją.
2. Pasidalink ja su kitais.
3. Pasisakyk viešai savo socialiniuose tinkluose, kodėl jūra tau rūpi. Viešas palaikymas padeda kurti pokytį.

Kiekvienas mūsų veiksmas yra žingsnis link sveikesnės jūros.

Mūsų vaikai turi teisę į gyvą jūrą. 💙 Pasirašyk peticiją — kartu galime išgelbėti Baltijos jūrą.