Kaip mūsų maistas veikia klimatą

Pasaulinė maisto gamybos grandinė daro itin didelį poveikį aplinkai ir klimatui. Vertinama, kad maisto sistemos bendrai sudaro apie 26–34 % visų žmogaus sukeltų šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimo, o didžiausią indėlį į šį procesą įneša gyvulininkystė, žemės naudojimo pokyčiai ir intensyvus ūkininkavimas. Lietuvoje žemės ūkis atsakingas už apie 22 % visų šalies ŠESD emisijų, iš jų – 58 % sukelia gyvulininkystės sektorius, o 42% augalininkystės. Transportas ir maisto perdirbimo grandinės taip pat prisideda prie emisijų – pavyzdžiui, vaisių ir daržovių transportavimas gali išskirti dvigubai daugiau ŠESD nei jų auginimas.

„Kiekvienas mūsų pasirinkimas – nuo pirkinių krepšelio iki maisto gaminimo įpročių – gali prisidėti prie klimato kaitos mažinimo“, – teigia Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Gabija Pamerneckytė.

Intensyvus ūkininkavimas griauna ekosistemas

Intensyvus žemės ūkis daro didžiulę žalą biologinei įvairovei ir dirvožemiui. Pastarąjį šimtmetį prarasta apie 75 % žemės ūkio augalų genetinės įvairovės. Pesticidų ir sintetinių trąšų naudojimas mažina vabzdžių, apdulkintojų ir dirvožemio mikroorganizmų įvairovę. Apie 70 % Lietuvos žemapelkių yra nusausinta ir paversta žemės ūkio naudmenomis, o kaimo paukščių skaitlingumas per 2000–2022 m. sumažėjo beveik 55 %.

„Šiuolaikinės intensyvios ūkininkavimo praktikos, jeigu nebus pakeistos tvariomis alternatyvomis, kelia grėsmę ne tik biologinei įvairovei, bet ir mūsų apsirūpinimo maistu saugumui ateityje“, – teigia Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė G. Pamerneckytė.

Išmetamas maistas – švaistomi gamtos ištekliai

Negana to, didelė dalis pagaminto maisto iššvaistoma. Pasaulyje kasmet išmetama apie trečdalis viso pagaminto maisto, o Lietuvoje vienam gyventojui per metus tenka apie 141 kg maisto atliekų. Šis švaistymas reiškia, kad kartu švaistomi ir vertingi gamtos ištekliai – žemė, vanduo, energija.

G. Pamerneckytė pažymi: „Maisto švaistymas yra tiek etinė, tiek aplinkosaugos problema. Kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie problemos sprendimo, planuodamas pirkinius, vartodamas atsakingai ir mažindamas atliekas.“

ParengėME mokslu grįstą leidinį

Siekiant geriau suprasti maisto gamybos poveikį aplinkai, Baltijos aplinkos forumo specialistai parengė mokslu grįstą analizę, kuri yra labai naudinga tiek politikams, tiek vietos bendruomenėms ir vartotojams. Analizėje galima rasti išsamius duomenis apie ŠESD emisijas, žemės ir vandens išteklių naudojimą, biologinės įvairovės pokyčius bei patarimus, kaip mūsų pasirinkimai mityboje gali padėti mažinti poveikį aplinkai ir klimato kaitą.