Mariau, papasakokite, kaip kilo mintis pasirinkti būtent tokį pavadinimą – „Ornitostogos“?

Su pavadinimu nebuvo labai lengva. Norėjosi, kad jis atspindėtų mūsų veiklą ir būtų iškart suprantamas. Vis tik tas paukščių stebėjimas Lietuvoje tuo metu buvo tik beprasidedantis ir nebuvo nieko daugiau, kas užsiimtų panašia veikla Lietuvoje.

Svarsčiau, kokią emociją turėtų suteikti pavadinimas lengvo formato laisvalaikio veiklai, skirtai visiems, kurie domisi ornitologija – mokslu apie paukščius. Žodžių junginio ornitologinės atostogos derinys – „Ornitostogos“ – puikiai tiko.

Smagiai skamba ir pavadinimą lydintis šūkis – „Keisk atostogas į Ornitostogas“.

Taip, jis taip pat atspindi mūsų veiklą. Kartais žmonės įsivaizduoja, kad norint dalyvauti mūsų organizuojamose išvykose reikia turėti specialią aprangą ar avalynę. Visgi, tam pakanka paprastos laisvalaikio aprangos, kurią paprastai žmonės renkasi važiuodami pasivaikščioti į gamtą. Tad atostogas galima nesudėtingai iškeisti į ornitostogas.

Kaip galėtumėte trumpai pristatyti „Ornitostogas“ tiems, kurie dar nėra su jomis pažįstami?

Galima sakyti, kad „Ornitostogos“ turi penkias kojas. Pagrindinė veikla – gamtos (paukščių, drugelių ir laumžirgių, žinduolių) stebėjimo turai, gamtinės atostogos skirtingais metų laikais po skirtingas gamtines buveines.

Lietuvoje organizuojame daugiau nei 30 skirtingų turų. Paprastai jie trunka 1-2 dienas. Daugiausiai turų vyksta Dzūkijos regione – ne veltui esame Dzūkijos Saugomų teritorijų prekės ženklo turėtojai. Turime ištikimų keliautojų, kurie vyksta kone į kiekvieną turą, nes supranta, kad pamatys kažką naujo, aplankys tokias vietas, į kurias patys nenuvyktų.

Mūsų organizuojamos pažintinės išvykos vyksta ir užsienyje. Pavyzdžiui, tokiose kaimyninėse valstybėse kaip Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija bei egzotiškose šalyse – Centrinėje Amerikoje, Afrikoje, Mongolijoje…

Pokalbio pradžioje minėjote, kad norint leistis į tokį turą, specialios aprangos nereikia. O ar svarbu pasirūpinti specialia įranga, įgyti tam tikrų žinių?

Tai nėra būtina. Smagu matyti, kaip žmonės atvažiuoja nieko nesitikėdami ir galvoja tiesiog sudalyvausiantys ekskursijoje. Dažniausiai jie grįžta šoke – patiria ir pamato visai kitą pasaulį, į kurį jau nebegali žvelgti taip pat. Juokaujam, kad po pirmo „Ornitostogų“ turo žmogus tampa infekuotas paukščiais – tai nepagydoma liga. (Juokiasi.)

Užsikabinusieji ilgainiui įsigyja žiūronus, monoklį ir kitas priemones paukščių stebėjimui. O kol jų neturi, suteikiame galimybę išsinuomoti. Kitaip tariant, būtina turėti savo batus, striukę ir gerą nuotaiką, o visa kita galime suteikti.

Turai – pagrindinė „Ornitostogų“ veikla. O kokios dar veiklos slypi po šiuo pavadinimu?

„Ornitostogos“ prasidėjo nuo „Birding Lithuania Tours“ paukščių stebėjimo turų – tai dar viena veikla. Juos pradėjau organizuoti dar 2011-aisiais į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams. Jiems yra tikrai įdomi mūsų šalis, įdomi gamta.

Kartais paukščiai, kurie Lietuvoje yra ganėtinai dažni, iš užsienio atvykusiems keliautojams atrodo tikra retenybė. Kaip kad, pavyzdžiui, mažieji ereliai rėksniai, kurie negyvena Vakarų Europoje, o Lietuvoje skaičiuojame apie 2,5 tūkst. jų porų.

Dar viena reikšminga „Ornitostogų“ veikla – „Ornimokykla“, metus trunkantys kursai, skirti norintiems geriau pažinti Lietuvos paukščius ir galbūt ateityje sieti savo gyvenimą su ornitologija arba geriau pažinti Lietuvos paukščius bei įgauti ekologijos ir aplinkosaugos žinių.

Dar viena, ne mažiau svarbi, veikla – gamtosauginis fondas. „Ornitostogos“ kartu su bendraminčiais iš Vokietijos yra įkūrę „Paramėlio“ gamtos atkūrimo fondą. „Ornitostogų“ veiklos pirminis tikslas buvo švietimas ir edukacija – tam, kad veikla neštų naudą pačiai gamtai. Be abejonės, tai tikrai suteikia naudą gamtai ilgesnėje laiko perspektyvoje, tačiau norėjome ne tik kalbėti, bet ir veikti praktiškai. Todėl skiriame 5% nuo kiekvieno įvykusio „Ornitostogų“ turo sumos gamtosauginei veiklai Paramėlio „saloje“ pietų Lietuvoje, netoli Čepkelių raisto. Prie fondo reikšmingai prisideda ir visi skirdami savo 1,2% pajamų mokesčio bei užsieniečiais savo tiesioginėmis finansinėmis paramomis.

Prie šios iniciatyvos prisideda ir partneriai iš Vokietijos, kiti suinteresuoti asmenys. Galiu pasidžiaugti, kad per trejus metus nemažai pasistūmėjome – po truputį atkuriame Katros upės slėnį, atvėrinėjame pelkę, kurioje auga gegūnės, lankosi reti paukščiai ir gyvūnai. Jau šią vasarą įsigysime pirmuosius du miško sklypus. Taigi, „Paramėlio“ gamtos atkūrimo fondas yra tas įrankis, per kurį mes veikiam gamtos labui.

Galiausiai, dar viena „Ornitostogų“ dalis – specializuota, didžiausia Baltijos šalyse parduotuvė gamtos entuziastams. Prekiaujame įvairiomis knygomis apie gamtą, kurių dalį patys ir rengiame bei išleidžiame, taip pat optika – žiūronais, monokliais, mikroskopais, teleskopais. Taip pat visokiomis maskuotėmis, palapinėmis, aksesuarais ir kitais gamtininkams aktualiais dalykais.

„Ornitostogų“ dėka žmonės gali daugiau sužinoti, geriau pažinti gamtą. Ar tai turi įtakos žmogaus santykio su gamta kismui?

Tikrai taip. Yra žmonių, kurie su mumis keliauja jau šešerius metus. Drįstu pasakyti, kad mes pakeitėme jau turbūt ne vieno šimto žmonių gyvenimą. Vienų gyvenimas keitėsi kardinaliai – metė turėtą darbą, išsikraustė, ėmėsi naujos, gamtosauginės veiklos. Kitiems paukščių stebėjimas tampa pagrindiniu hobiu. Treti tapo puikūs gamtos ambasadoriais bei gamtosauginės svarbos žinutę skleidžia savo aplinkai. Sunku pamatuoti, koks yra „Ornitostogų“ veiklos poveikis, bet kad jis yra teigiamas pačiai gamtai – neabejoju.

Mūsų organizuojami turai nėra prezentacijos, kada rodai auditorijai skaidres su diagramomis, kaip viskas blogėja. Tai – galimybė viską pamatyti patiems ir išgirsti informaciją, patiriant gamtą. O ilgainiui, kai žmogus daugiau sužino ir ima žinias sieti tarpusavyje – patiria šoką: o kodėl taip yra? O kodėl niekas nieko nedaro?

Jeigu žmonės turėtų daugiau žinių – problemos išnyktų. Todėl stengiamės dalintis žiniomis ir palengva keisti žmonių mąstymą. Labai svarbu turėti „ambasadorių“, kurie galėtų skleisti teisingą žinią savo šeimos, pažįstamų rate. Ši misija – ne mažiau svarbi nei gamtininko eksperto darbas. Būna, kad jis renka duomenis, rašo disertacijas, ataskaitas ir tie duomenys lieka stalčiuje, nepasiekia tikslo. Kartais daugiau galima pasiekti šviečiant visuomenę, kitaip inicijuojant pokytį. Tiek mokslas, tiek ir švietimas vienas be kito negali ir yra vienodai svarbūs įrankiai gamtos apsaugai.