Savaitgalį Ukmergės rajone, ūkininko Valentino Genio ūkyje, įvyko „Pasivaikščiojimas su ūkininku: Pažintis su dirvožemio pasauliu – kodėl jis svarbus mums ir Baltijos jūrai“. Renginys subūrė žmones, norinčius daugiau sužinoti apie dirvožemį ir giliau suprasti, koks jis svarbus mūsų gyvenimui. Dalyviai turėjo galimybę tiesiai iš ūkininko išgirsti apie jo patirtį, puoselėjant sveiką dirvožemį be chemijos ir plūgo, pasiklausyti dirvožemio garsų ir paragauti darnoje su gamta užaugintos vietinių ūkininkų produkcijos.
Gyvas dirvožemis – sveika Baltijos jūra
Nematomos dirvožemio problemos
Renginio pradžioje Socialinių inovacijų instituto (SII) atstovai pristatė nesenai atlikto tyrimo įžvalgas. „Visi kalba apie miškus, oro ir vandens taršą, bet dirvožemio problema dažnai lieka nuošalyje – ji tiesiog nematoma,“ – sakė Laima Nevinskaitė iš SII.
LOESS projekto metu atliktas tyrimas atskleidė, kad mokyklose dirvožemio temai skiriama nepakankamai dėmesio, o mokytojams stinga tinkamų priemonių. Universitetuose šia tema galima gilintis, tačiau trūksta tarpdiscipliniškumo – būtina, kad bendradarbiautų geografai, biologai, mikrobiologai bei agronomai.
Baltijos jūros tarša prasideda sausumoje
Diskusijų metu daug dėmesio buvo skirta tam, kaip ūkininkų veiksmai veikia aplinką ir net Baltijos jūrą. „Tarša nitratais – viena didžiausių problemų, su kuria šiandien susiduria mūsų jūra. Nemaža dalis šios taršos prasideda sausumoje – kai trąšos išplaunamos iš dirvožemio į upelius, upes ir galiausiai patenka į Baltiją. Todėl būtent ūkininkų vaidmuo – esminis.“ – sako Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertas Justas Gulbinas.
Ūkininkas Valentinas Genys, kuris savo ūkį daugiau kaip 25 metus plėtoja be plūgo, sintetinių trąšų ir pesticidų, pabrėžė: „Sveiką dirvožemį sukurti užtrunka – tai ilgas darbas, bet jis atsiperka. Dirva tampa gyva, sulaiko drėgmę, augalai būna sveikesni, jų nereikia papildomai tręšti ar purkšti. O kai mažiau chemijos – mažiau ir taršos, kuri nuteka į Baltijos jūrą.“
Dirvožemio garsai – gyvybės ženklas
Renginio dalyviai turėjo išskirtinę progą pasiklausyti dirvožemio garsų ir susipažinti su potencialia dirvožemio bioįvairovės matavimo metodologija. Edukaciją vedusi Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos specialistė Dovilė Railaitė pristatė naują būdą pajusti dirvožemį, naudojant mikrofoną. Ji dalyviams pristatė garsus, įrašytus V. Genio laukuose ir gretimai esančiame chemizuotame ūkyje – ekologinio lauko įraše girdėjosi gausesni ir įvairesni garsai.
„Yra manoma, jog garsų šaltinis yra judantys didieji dirvožemio gyvūnijos atstovai, galintys pajudinti dirvožemio daleles – sliekai, skruzdės, vorai, šimtakojai, įvairios lervos. Sveikame dirvožemyje taip pat gyvuoja mikroorganizmai, kurie yra esminiai dirvožemio struktūros kūrėjai, o nuo jos priklauso, ar dirvožemyje galės sklisti garsai.“ – pasakoja D. Railaitė.
Ką galime padaryti kiekvienas?
Renginio žinutė paprasta, bet svarbi: rinkdamiesi maistą, pasirenkame ir aplinkos būklę. Kiekvienas gali prisidėti – domėdamasis, kaip auginamas maistas, remdamas aplinkai draugiškus ūkius ir skatindamas pokytį.
Todėl renginio metu dalyviai buvo pakviesti paragauti maisto, užauginto darnoje su gamta. Ragauta „Gyva duona“ iš ekologiškų biodinaminių Martinėlių ūkio miltų, Laužėnų ūkio, puoselėjančio dirvožemį, ožkų sūriai, Farmers Circle ekologinio ūkio užtepėlės bei ekologinio Bačkonių ūkio švieži ir traškūs agurkai ir ridikai.
„Pasivaikščiojimai su ūkininku“ – tai naujas, bet vis labiau populiarėjantis būdas susipažinti su aplinką tausojančiu ūkininkavimu.
Daugiau apie renginius: https://gerasukininkas.lt/pasivaiksciojimai-su-ukininku/
Dalinamės renginio akimirkomis
Nuotraukos Birutės Stukės
Renginys yra projekto dalis, kuriuo siekiama sumažinti Baltijos jūros taršą nitratais ir skatinti gamtai palankius sprendimus ūkininkavime Lietuvoje ir Lenkijoje.
