Analizė: žemės ūkyje turime daugiau dėmesio skirti pievų ir pelkių apsaugai

2025-07-15 | Rita G. | Naujienos, Žemės ūkio advokacija

Pastaruoju metu vis dažniau susiduriame su klimato krizės padariniais – staigios liūtys, stiprūs vėjai, karščio bangos ir kiti ekstremalūs reiškiniai tampa mūsų kasdienybe. Visgi viešojoje erdvėje vis dar retai klausiame: ką galime padaryti, kad tokių reiškinių būtų mažiau? Išanalizavę, kaip Lietuva įgyvendina klimato kaitos įsipareigojimus žemės ūkyje, gamtininkai siūlo atsigręžti į gamtą – daugiau dėmesio skirti pievoms ir pelkėms. Šios dažnai nuvertinamos ekosistemos gali tapti svarbiomis mūsų sąjungininkėmis ne tik stabdant klimato kaitą, bet ir saugant biologinę įvairovę.

„Žemės ūkis yra ypatingas sektorius. Jis ne tik prisideda prie klimato kaitos – yra trečias pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį –, bet gali ir padėti su ja kovoti. Būtent pelkės ir pievos padeda kaupti anglį, jos teikia naudą ne tik klimatui, bet ir biologinei įvairovei. Pavyzdžiui, yra mokslinių straipsnių teigiančių, kad tinkamu būdu ganant karves pievose, ši ekosistema gali sugerti daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei išskiria pats karvių auginimas. Taigi, palaikydami ir atkurdami pievas ir pelkes, mes kovojame su dvejomis krizėmis – klimato kaitos ir pasauliniu rūšių nykimu. Taip kuriame stabilesnį rytojų mums visiems.“ – sako analizę atlikęs Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertas Justas Gulbinas.

Žemės ūkio sektoriuje taikomų priemonių efektyvumas ir įgyvendinimo rodikliai.

ŽNŽNKM sektoriuje taikomų priemonių efektyvumas ir įgyvendinimo rodikliai.

Ragina labiau skatinti priemones, padedančias ne tik klimatui, bet ir gyvajai gamtai

Gamtininkas priduria, kad analizuojant priemones būtent sąsajos tarp klimato kaitos ir biologinės įvairovės jam labiausiai trūko:

„Mokėdami išmokas ūkininkams iš mūsų visų bendro biudžeto mes nubrėžiame kryptį – kokio žemės ūkio mes norime. Tą ir turime nusimatę įvairiose strategijose, bet jos ne visada susisieja. Kai vienos priemonės teikia dvejopą naudą, logiška, jog jos turi būti žymiai labiau skatinamos. Visgi, šiuo metu atrodo, kad labiau skatinamos tos priemonės, kurios ir taip populiarios – tarkime, neariminių technologijų skatinimas. Nors tai svarbi praktika, tačiau jos poveikis nei klimato kaitai, nei, juolab, biologinei įvairovei, nėra toks ženklus, kaip, tarkime ariamų durpžemių keitimas pievomis ar kitos. Atrodo, kad sprendimai grindžiami ne tuo, kas duotų didžiausią naudą visuomenei, o tuo, kas paprasčiau telpa į biudžeto lenteles.“

Ūkininkai pasigenda dėmesio pievoms ir pelkėms

Gamtininkui antrina ir ūkininkai. Ekologinio ūkio savininkė, ūkininkė Vilma Živatkauskienė pabrėžia, kad pievų išsaugojimas daro jos ūkį nekonkurencingu: „Jau trečią dešimtmetį ūkininkauju saugomoje teritorijoje, kur veši itin vertingos, biologine įvairove turtingos pievos. Jas prižiūrėdami – ganydami ir šienaudami – atkūrėme nykstančius augalus, kurių čia mokslininkai priskaičiuoja daugiau nei 150 rūšių. Esu baigusi gamtos mokslus ir žinau kaip lengva prarasti kai kurias augalų rūšis ariant ar tręšiant, o taikant šias praktikas tu pašaro prisiruošti mažiau ir konkuruoti su kitais ūkiais, kurie aria ir persėja pievas kultūrinėmis žolių veislėmis sunku. Deja, ekologinis ūkinis jokios papildomos paramos už pievų išsaugojimą negauna. Gyvendama saugomoje teritorijoje esu priversta pievas saugoti. Taigi, toks pat ekologinis ūkis už saugomos teritorijos ribų tiesiog gali tų pievų nesaugoti, nekurti papildomos naudos gamtai ir gauti tokias pat išmokas kaip mes. Tai neteisinga. Šiandien ūkininkai priversti rinktis tarp skirtingų paramos priemonių, kurios tarpusavyje nesuderinamos. Tai demotyvuoja tuos, kurie ne tik siekia pelno, bet ir rūpinasi gamtos išsaugojimu.“

Baltijos aplinkos forumo atlikta analizė apėmė 18 Strateginio žemės ūkio plano priemonių, rėmėsi 2024 metų deklaravimo duomenimis. Ji parodė, kad Lietuvai klimato kaitos įsipareigojimų žemės ūkyje sekasi laikytis vidutiniškai – net 7 priemonės yra įgyvendintos minimaliai arba visiškai neįgyvendintos, 6 priemonėse pasiekta dalinė pažanga, o 5 priemonėse tikslai viršyti.

NEKSVP priemonių ŽŪ ir ŽNŽNKM sektoriuose įgyvendinimas, procentais, įvertintas remiantis pasėlių deklaravimo ir paraiškų teikimo duomenimis.

Analizės apibendrinimas: https://bef.lt/klimato-kaita-zemes-ukyje/politikai/

Pilna analizė: https://bef.lt/?item_id=25289

Analizė atlikta įgyvendinant projektą „Klimato kaitos mažinimo advokacija žemės ūkyje“ finansuojamas Klimato kaitos programos lėšomis, kurią administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Komentarų nėra