1 prioritetas: Naujas besivystančių šalių poreikius atitinkantis pasaulinis klimato kaitos finansavimo tikslas.

Taikant skirtingus skaičiavimo modelius vertinama, kad besivystančiaums valstybėms reikia skirti bent 5 kartus daugiau finansų nei buvo numatyta prieš tai. Svarbu, kad naujai nustatoma skirti pinigų suma būtų ne tik gerokai didesnė, nei buvo anksčiau, tačiau ir kitos sąlygos: finansų paskirstymas laike, kam konkrečiai finansai bus skiriami, kokias veiklas šis fondas rems, kaip tai pasieks bendruomenes ir kokie poveikio matavimo principai bus naudojami.  

Rezultatas:  COP29 nustatė naują tikslą – iki 2035 m. kasmet skirti 300 mlrd. JAV dolerių klimato srities veiklų finansavimui. Taip pat numatyta periodiškai peržiūrėti finansavimo įgyvendinimą taip užtikrinant kad įsipareigojimai būtų koreguojami atsižvelgiant į besikeičiančius poreikius.

Nuotrauka UN Climate Change: Habib Samadov

2 prioritetas: Proga parodyti pažangą įgyvendinant prisiimtus įsipareigojimus miestų, energetikos, maisto ir miškų srityse.

Pernai vykusios COP28 konferencijos baigiamajame susitikime buvo prisiimti precedento neturintys pasauliniai įsipareigojimai, tarp kurių: atsisakyti iškastinio kuro, patrigubinti atsinaujinančiųjų išteklių energiją, padvigubinti energijos vartojimo efektyvumą, sukurti atsparias maisto sistemas ir paspartinti transporto, kuris generuoja mažą anglies dioksido kiekį, plėtrą. COP29 konferencijoje dalyvaujančios šalys turėjo galimybę pademonsturoti savo pažangą siekiant šių tikslų. 

Rezultatas: COP29 buvo pasiektas svarbus susitarimas iki 2040 m. palaipsniui atsisakyti akmens anglies energijos ir iki 2030 m. gerokai sumažinti išmetamo metano kiekį.

Nuotrauka UN Climate Change: Habib Samadov

3 prioritetas: Aiškus finansavimo ir reagavimo į nuostolius bei žalą procesas.

Dubajuje vykusiame COP28 buvo pasiektas susitarimas dėl Nuostolių ir žalos fondo. Šis fondas skirtas padėti pažeidžiamoms šalims kovoti su klimato krizės poveikiu, prie kurio žmonės negali prisitaikyti, pavyzdžiui, dėl kylančio jūros lygio nykstantys pakrančių zonose esantys paveldo objektai arba per ekstremalius potvynius prarandamos gyvybės, griaunami namai. Nutarta, kad fondo šeimininkas bus Pasaulio bankas, o valdyba formuos jo politiką ir valdymą. Vadovai į COP29 turėjo atvykti pasirengę padidinti finansinius įsipareigojimus šiam fondui.

Rezultatas: COP29 pirminiai įsipareigojimai siekė 50 mlrd. JAV dolerių, skirtų remti pažeidžiamoms šalims, susiduriančioms su klimato kaitos sukeltais nuostoliais. Fondas jau veikia ir pradės skirti finansus nukentėjusioms valstybėms jau 2025 metais.

Nuotrauka UN Climate Change: Kamran Guliyev

COP29 ir žemės ūkis

Klimato ir maisto krizės yra neatsiejamos. Nors COP29 buvo antroji COP konferencija, kurioje visa tematinė diena skirta aptarti su žemės ūkiu, maistu ir vandenimi susijusius klausimus, galiausiai kitos temos užgožė tos dienos diskusijas. Plačiau apie šios tematinės dienos svarbiausius akcentus – skaityti straipsnyje „Pasaulinėje klimato konferencijoje dėmesys maisto švaistymui ir metano dujoms“. Diskusijos COP29 apie žemės ūkį sukuria progą geriau pasiruošti ir su maistu susijusius klausimus kelti kitais metais vyksiančioje COP30 konferencijoje. 

Nuotrauka UN Climate Change: Kiara Worth

Kokie yra priekaištai COP29?

• Nuviliantis pasaulio klimato finansavimo fondo tikslas – iki 2035 m. kasmet skirti 300 mlrd. JAV dolerių. Vertinama, kad jis net kelis kartus mažesnis nei realiai reikėtų. Tai ypač veikia globalių pasaulio pietų valstybes, kurios susiduria su didžiausiais klimato krizės padariniais ir finansiniais sunkumais.  

• Jaučiamas nepakankamas dėmesys iš pasaulio lyderių. Šių metų konferencijoje nedalyvavo Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen, Jungrinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas, Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas ir kiti svarbūs lyderiai.  

• Konferencija kritikuojama, nes svarbų vaidmenį joje užima didžiųjų pasaulio įmonių lobistai iš naftos, maisto perdirbimo pramonės, jiems išduoti leidimai dalyvauti aukščiausio lygio susitikimuose ir tai tikrai nepadeda siekti ambicingesnių  tikslų.  

• Konferencija jau antrus metus vyksta valstybėje, kurios viena iš pagrindinių ekonomikos šakų – naftos gavyba ir perdirbimas.  
• Trečius metus iš eilės COP pasinaudojama sukurti spaudimą klimato kaitos aktyvistams, opozicijai ir riboti pilietines teises protestams ir taikioms demonstracijoms. 

Nuotrauka UN Climate Change: Kamran Guliyev

Kodėl COP vis dar svarbi?

Nepaisant to, kad veiksmai, kurių imtasi per konferenciją, atrodo nuviliančiai lėti, ji tebėra svarbiausia proga 197 šalių atstovams susirinkti ir bandyti susitarti dėl prasmingų veiksmų klimato krizei spręsti. Šis renginys suteikia galimybę tiesiogiai kreiptis į didžiausius pasaulio teršėjus.   

COP taip pat tapo masinių demonstracijų visame pasaulyje centru. Į renginius susirenka milijonai protestuotojų, reikalaujančių imtis skubių kovos su klimato kaita veiksmų. Kiekviena sutaupyta anglies dioksido tona yra svarbi. Tai reiškia, kad pavieniai pokyčiai, kuriais siekiama padėti klimatui, vis dar yra svarbūs.    

2025 m. COP30 vyks Brazilijoje. Brazilija įsipareigojo savo emisijas sumažinti 59-67 % palyginti su 2005 m. lygiu (ankstesnis tikslas – iki 2030 m. sumažinti 53 %) 

 Nuotrauka UN Climate Change: Habib Samadov