2014-ieji! Kuo jie svarbūs meldinei nendrinukei?

2013 metais intensyviai vykdyti meldinės nendrinukės buveinių atkūrimo darbai jau kitąmet suteiks kur kas palankesnes sąlygas šiam retam paukščiui perėti. Galima pasidžiaugti, jog pagrindinėje meldinės nendrinukės buveinėje Lietuvoje – Tyruose – nušienauta daugiau nei 500 ha pamario pievų ir nendrynų. Siekiant susilpninti dominuojančių paprastųjų nendrių gyvybingumą, daugelyje šių teritorijų šienauta du kartus. Viksvynų tvarkymui taikyta speciali technologija – šienavimas juostomis t.y. nušienavus teritoriją paliekamos apie 20 metrų pločio nešienautos juostos. Tokiu būdu sukuriamos palankios sąlygos ne tik meldinėms nendrinukėms, bet ir kitiems pievų paukščiams perėti bei bestuburiams daugintis. Prie naujai atkurtų teritorijų 2013 m. buvo pastebėti pirmieji meldinių nendrinukių patinėliai. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ši rūšis 2014 m. pasklis jau kur kas didesnėje teritorijoje.

Nepaisant to, jog per pastaruosius dvejus metus Tulkiaragės polderyje nušienaujama nemažai anksčiau apleistų pievų ir nendrynų, visgi pilnai sutvarkyti teritorijos dar nepavyko. Viena iš priežasčių – polderio apsauginių pylimų nepatikimumas. Pučiant stipriam vakarų vėjui Krokų lankos vandenys plūsta į polderio teritoriją net per apsauginių pylimų viršų. Kartais audrų ar galingų potvynių metu vandenys pralaužia pylimus ir polderis ilgam užtvindomas. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad net ir užtaisius pralaužas nėra garantijos, kad pylimas atlaikys kitą audrą. Tai skatina ieškoti kitų būdų, kurie padėtų suvaldyti vandens stichiją.

Biokuro panaudojimo galimybės

2013 m. Žuvinto biosferos rezervate greta vykdytų buveinės atkūrimo darbų įgyvendintas kitas svarbus darbų etapas – pradėjo veikti biomasės granulių gamybos linija, kurioje vėlai nušienautų viksvų ir nendrių žolė virsta granulėmis. Nušienauta mažavertė viksvų žolė, paliekama pelkėje tampa aplinkos tarša, tuo tarpu iš jos pagamintos granulės gali būti naudojamos biokurui ar gyvulių pakratams. Tai svarbus žingsnis, norint suderinti ūkininkų ir aplinkosaugos interesus:
vėlyvas šienavimas ūkininkui nėra nuostolingas, o pievų paukščiai gali netrukdomi užauginti vieną ar net dvi jauniklių vadas.

Dauguma meldinės nendrinukės perimviečių yra ūkininkų valdose. Siekiant išsaugoti meldinės nendrinukės jauniklius, tokių teritorijų šienavimas turi būti atidėtas iki liepos pabaigos arba net iki rugpjūčio pradžios. Vėlai nušienauta žolė netinka pašarui, todėl ūkininkai patiria finansinius nuostolius. Parduodami tokią žolę biokuro granulių gamintojams ūkininkai gali kompensuoti dalį patirtų nuostolių.

Biokuro granulėmis jau šildoma Žuvinto biosferos rezervato direkcija. 2014 metais tikimasi plėsti šį tinklą, didinti šių biokuro granulių paklausą ir užtikrinti save išlaikančios biokuro panaudos sistemos funkcionavimą. „Būtų idealu, jei, tarkim,
Šilutės rajonas šildytųsi meldinės nendrinukės pievose nušienautos žolės biokuro granulėmis,“ – teigia meldinės nendrinukės apsaugos projekto Lietuvoje vadovas Žymantas Morkvėnas.

Nauja agrarinė priemonė ūkininkams

Biokuro granulių panaudojimo mastas nėra pakankamas. Ūkininkai meldinės nendrinukės pievose prišienauja kur kas daugiau žolės nei gali parduoti dabartinėje rinkoje. Tokiu būdu dėl vėlyvo šienavimo patirti nuostoliai pilnai neatsiperka. Tai iš dalies padės spręsti Žemės ūkio ministerijos tvirtinama speciali agrarinės aplinkosaugos priemonė skirta meldinės nendrinukės apsaugai. Ji suteiks galimybę ūkininkams 2014-2020 metų laikotarpiu gauti kompensacijas. Tikimasi, kad tai padidins ūkininkų suinteresuotumą ir motyvaciją saugoti meldinę nendrinukę.

Populiacija ir toliau mažėja. Kaip bus kitąmet?

Kol kas meldinių nendrinukių mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.  Pastaraisiais metais meldinės nendrinukės peri tik Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje ir Lietuvoje, nors dar prieš kelis dešimtmečius perėdavo ir Vokietijoje, Vengrijoje, Rusijoje bei Latvijoje. Tai patvirtino meldinės nendrinukės ekspertai2013 metų pabaigoje susirinkę Vilniuje, kur vyko šios itin retos rūšies apsaugai skirta tarptautinė konferencija.

Didelį nerimą kelia padėtis Ukrainoje, kur nevykdant reguliarių ir išsamių apskaitų, informacija apie meldinę nendrinukę yra gana ribota. Esami duomenys bei prasta buveinių būklė rodo vis blogėjančią padėtį. Didelį nerimą kelia ir tai, jog nuosekliai dirbančių specialistų pajėgos saugant šią rūšį Ukrainoje yra nepakankamos.

Baltarusijoje, kur gamtosaugininkų pajėgos yra gerokai didesnės ir puikiai organizuotos, meldinės nendrinukės vis dar sutinkamos gausiai, tačiau jų populiacija taip pat mažėja. Baltarusija garsėja savo šlapynių gausa ir dydžiu. Meldinės nendrinukės čia randa prieglobstį dešimtyse tūkstančių hektarų. Geros būklės buveinių palaikymas tokiuose dideliuose plotuose ir yra pagrindinis iššūkis, kai tradicinį ekstensyvų ūkininkavimą pakeičia motorizuotas žemapelkių tvarkymas.

Dar viena skaudi tema –  meldinių nendrinukių žiemaviečių išsaugojimas Afrikoje. Šiuo metu žinoma tik apie 30%meldinės nendrinukės  žiemaviečių, kurios, deja, taip pat nyksta. Su klimato kaita ir žmogaus ūkine veikla siejamas Sacharos dykumos traukimas į pietus pažeidžia ir meldinių nendrinukių  žiemaviečių šlapynės. Dalis jų tiesiog sausėja ir tampa nebetinkamos pauksčiams žiemoti, kitoms sausėti „padeda“ žmogus – jas paverčia ryžių ar cukranendrių plantacijomis, arba jų vandeniu drėkinami greta plytintys žemės ūkio kultūrų laukai.

Ekspertai vieningai sutaria, jog gamtosaugininkų pajėgos turi būti sutelktos ne tik Europoje, bet ir meldinės nendrinukės žiemavietėse Afrikoje. 2013 m. žiemavietėse lankęsi specialistai suteikė vilčių – žiemojimo sezono pradžia pakankamai drėgna, todėl tikėtina, jog sąlygos ten yra geros.

Nepaisant didelio kokybinio šuolio atkuriant meldinės nendrinukės buveines Lietuvoje, 2013 m. šių paukščių mūsų šalyje perėjo dar mažiau – užfiksuoti vos 50 giedantys patinėliai. 2012 metais jų buvo 62. Tokį sumažėjimą lėmė užtrukęs pavasario potvynis Nemuno deltoje ir ypač aukštas vandens lygis Šyšos polderyje pavasario pabaigoje – vasaros pradžioje.

Taigi, didelio populiacijos atsigavimo 2014 m. tikėtis nereikėtų, nes praėjusieji metai buvo labai sudėtingi – pievose ilgai laikėsi vanduo, meldinės nendrinukės negalėjo perėti. Todėl 2014 metais į Lietuvą grįžtančių perėti meldinių nendrinukių skaičius turėtų būti nedidelis. Vis tik, tinkamai susidorojus su potvyniais, esamos palankios sąlygos gali lemti populiacijos augimą 2015 metais.

Pasirengimas naujų priemonių taikymui

Tarptautinės meldinės nendrinukės darbo grupės ekspertai pastebėjo, kad Lietuvoje, vykdomo projekto dėka, atkurti dideli apleistų buveinių plotai ir dėl to šis paukštis gali perėti kur kas didesnėje teritorijoje. Nepaisant to, išsakyti nuogąstavimai, jog nedidelės populiacijos Lietuvoje savarankiškai gali ir nebeatsistatyti. „Meldinės nendrinukės nykimas susijęs su daugybe procesų daugybėje pasaulio vietų. Puikių sąlygų meldinei nendrinukei gyventi sudarymas vienoje šalyje nebūtinai reikš populiacijos didėjimą“ – mąsto profesorius Alexander Kozulin. Kaip vieną iš būdų atgaivinti meldinės nendrinukės populiaciją Lietuvoje tarptautinė meldinės nendrinukės apsaugos darbo grupė svarstė paukščių translokacijos metodą. „Taikant šį metodą, jauni paukščiai iš gyvybingų populiacijų gretimose šalyse būtų perkeliami į kokybiškai atkurtas buveines. Apsipratę naujose buveinėse, kitais metais paukščiai ten grįžtų,“ – aiškino vienas garsiausių meldinės nendrinukės ekspertų Martin Flade. Nors sukaupta jau nemažai patirties vykdant įvairių paukščių translokaciją, meldinės nendrinukės atveju to dar niekas nebandė. Specialistai priėjo vieningos išvados, jog reaguojant į realią grėsmę meldinei nendrinukei išnykti, svarbu detaliau įvertinti translokacijos galimybę ir esant tinkamoms sąlygoms, ją išbandyti. Lietuva galėtų būti pirmoji šalis, kurioje tokia apsaugos priemonė būtų taikoma meldinei nendrinukei. Žuvinto biosferos rezervatas atrodo tam itin tinkama vietovė – nepaisant didelių buveinės plotų, čia pastaraisiais metais naujai šienaujamose teritorijose registruojamas tik vienas giedantis meldinės nendrinukės patinėlis. Tikėtina, jog be žmogaus pagalbos tokia populiacija yra pasmerkta išnykti. Translokacijos patirtis būtų svarbi ne tik atkuriant populiaciją Žuvinte, bet ir pritaikant įgytas žinias kitose šalyse, pvz. Vokietijoje, kur  translokacijos galimybė jau taip pat svarstoma.

Šis metodas galėtų būti taikytinas tik įvykdžius daugybę sąlygų, atlikus išsamius tyrimus bei užtikrinus, jog tam tinkamai pasiruošta. Translokacija būtų vykdoma, jei atkurtos buveinės atitiktų specialius Pasaulinės gamtos apsaugos sąjungos (IUCN) keliamus kriterijus. Parengiamieji darbai bei tarptautinių ekspertų vertinimas turėtų būti pradėti 2014 metais, tačiau meldinės nendrinukės translokacijos įgyvendinimo galima tikėtis ne ankščiau kaip 2015 metais.

 

Taigi, 2014 metai bus svarbūs vertinant jau išbandytus meldinės nendrinukės apsaugos būdus, juos plėtojant bei ruošiantis naujų priemonių taikymui.

Nuotr. Žymanto Morkvėno

Komentarų nėra

Rašyti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.