Pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvos vandens telkiniuose

Projekto trukme: 2005 m. gruodis - 2006 m. gruodis ( Įgyvendintas )

Tapusi ES nare Lietuva privalo įgyvendinti eilę aplinkosauginių teisinių reikalavimų. Vandens kokybės kontrolės srityje, didžiausias dėmesys yra skiriamas taršos pavojingomis medžiagomis kontrolei.
Pagrindiniai tai reglamentuojantys ES teisės aktai yra pavojingų medžiagų direktyva (76/464/EEB ir dukterinės direktyvos) ir Bendroji vandens politikos direktyva (BVPD - 2000/60/EB).
Pagal šių direktyvų reikalavimus pavojingos medžiagos turi būti kontroliuojamos nustatant kokybės standartus. Be to, valstybės narės turi nuolatos mažinti vandens aplinkos taršą pavojingomis medžiagomis ir nutraukti prioritetinių pavojingų medžiagų išmetimus.

Tačiau informacijos apie pavojingų medžiagų išmetimus į vandens aplinką Lietuvoje yra labai mažai. Norint įgyvendinti teisinius reikalavimus, reikia daugiau informacijos apie esamus išmetimus, koncentracijas, pagrindinius taršos šaltinius.

Projekto tikslas – atlikti tyrimus ir surinkti duomenis apie BVPD prioritetinių medžiagų bei kitų teršalų koncentracijas nuotekose, nuotekų dumble bei aplinkoje. Projekte nagrinėjamos pramoninės ir vartotojų naudojamos cheminės medžiagos, žemės ūkyje naudojamos augalų apsaugos priemonės neanalizuojamos.

Projektą remia Suomijos aplinkos apsaugos ministerija.
Pagrindiniai projekto partneriai:

Lietuvos aplinkos apsaugos agentūra (AAA),
Suomijos aplinkos apsaugos institutas (SYKE)
Baltijos aplinkos forumas
Aplinkos politikos centras.

Pagrindinės projekto veiklos ir rezultatai:

Esamų pavojingų medžiagų aplinkosauginio monitoringo duomenų apžvalga (1999-2004m.);
Mėginių ėmimas ir analizė AAA ir užsienio laboratorijose;
AAA ekpertų vizitas į SYKE laboratoriją, kurio tikslas – susipažinti su analitiniais metodais, įvertinti naujų metodų įdiegimo galimybes;
Leidinys apie projekto rezultatus lietuvių ir anglų kalbomis.

Projekto metu mėginiai imami iš didžiausių vandens valymo įrenginių ir parinktų taškų tarptautinėse upėse. Mėginiai imami iš maždaug 40 vietų ir analizuojama 10 pavojingų medžiagų grupių (metalai, nonilfenoliai, organiniai alavo junginiai, bromintos degumą mažinančios medžiagos, ftalatai, chlorinti parafinai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, lakūs organiniai junginiai, organiniai chlorinti pesticidai, pentachlorfenolis bei chlorpirifosas) bei atliekami ekotoksiškumo tyrimai.