Kviečiame rinkti „Publikos simpatiją“

 

„Gero ūkininko“ čempionatas – tai iniciatyva, kurios metu norime suburti ir parodyti santarvėje su gamta ūkininkaujančių ūkininkų pavyzdžius bei agrarinę aplinkosaugą labiausiai skatinančias seniūnijas.

Čempionatu norime atkreipti dėmesį į lyderius, kurie rūpinasi bendruoju visų mūsų gėriu – sveika, darnia ir klestinčia gamta. Žemės ūkis – vienas taršiausių Lietuvos ekonomikos sektorių dėl kurio veiklos sparčiai nyksta agrarinio kraštovaizdžio bioįvairovė ir tik tinkamos, gamtai palankios ūkininkavimo praktikos gali būti šios problemos sprendimas. Geraisiais pavyzdžiais norime parodyti, kad gamtai palankus ūkininkavimas gali būti agrarine, ekonomine ir socialine prasme progresyvus. Manome, kad geras ūkininkas šiais laikais – tas, kuris savo veiklą vykdo santarvėje su gamta ir kuria kur kas platesnį viešąjį gėrį nei vien kokybiška produkcija.

„Gero ūkininko čempionatą“ sudaro dvi dalys – ūkininkų ir seniūnijų konkursai.

Ūkininkų konkurse visuomenė buvo kviečiama nominuoti ir įvertinti žinomus ūkininkus, ūkininkaujančius santarvėje su gamta, bei kuriančius socialinę ar ekonominę gerovę. Šios iniciatyvos metu buvo sudaryta speciali žemės ūkio ir gamtosaugos srityje gilią patirtį turinčių ekspertų komisija . Ši komisija atrinko kelis savo darnumu išsiskiriančius ūkininkus. Aplankę šiuos ūkius įvertino jų gamtosauginį, socialinį ir ekonominį darnumą ir išrinko penkis „Gero ūkininko čempionato ambasadorius“.

2021 m. kvietėme balsuoti už labiausiai patikusį ūkį ir atiduoti jam „Publikos simpatijos“ titulą. Nugalėtojai buvo paskelbti 2021 m. gruodžio 10 d. apdovanojimų ceremonijos metu.

Čempionato puslapis

Plačiau apie ūkius

Nerijaus ir Agnės Sukackų veislinės gyvulininkystės ūkis

Nerijus ir Agnė – kraštiečiai iš Dzūkijos, po santuokos nusprendę užsidirbti nuosavam būstui Jungtinėje Karalystėje, kur, kaip patys sako, praleido metus „povestuvinėje darbo kelionėje.“ Buvimas toli nuo gimtinės tik sustiprino suvokimą, kad nori įsikurti savo krašte ir neįsivaizduoja gyvenimo mieste. Užsidirbusi pinigų pora grįžo į tėviškę ir prie Nerijaus senelių žemių įsigijo namus. Iš pradžių jiedu galvojo eiti tradiciniu grūdininkų keliu, tačiau vienerius metus pabandę apsigalvojo ir pasuko į gyvulininkystę. Šiuo metu jie sėkmingai veisia pardavimui limuzinų veislės galvijus, o Nerijus ūkininkavimą sėkmingai derina ir su ugniagesio gelbėtojo profesija. Laisvai besiganantys gyvuliai ir avys ūkyje palaiko natūralių pievų, patenkančių į Metelių regioninio parko teritoriją, biologinę įvairovę.

Niels Pretzmann įkurtas „Farmers Circle“ ekologinis ūkis

Tai 700 hektarų užimantis ekologinis ūkis, kuriame auginami galvijai, mėsiniai viščiukai ir dedeklės vištos, grūdai, įvairios daržovės. Jo įkūrėjas danų kilmės verslininkas Niels Pretzmann ypatingą dėmesį skiria dirvožemio kokybei, iš kurio vėliau auginamos daržovės ir grūdai praturtinami maistingosiomis medžiagomis ir yra sveikesni žmonėms. Ūkyje pradedama taikyti beariminės žemdirbystės technologija. Niels taip pat stengiasi trumpinti maisto grandinę ir anglies pėdsaką, todėl pačiame ūkyje yra daržovių perdirbimo cechas. Vėliau produktai keliauja į jo įsteigtą sveiko maisto parduotuvių ir restoranų centrą – Senatorių pasažą Vilniuje. Niels bendradarbiauja su kitais ekologiniais ir smulkiais ūkiais, kuria sveiko maisto kultūrą. Jau daugiau nei dešimtmetį su šeima gyvena Lietuvoje.

Jadvygos Balvočiūtės vaistažolių ūkis

Šalia Virvyčios upės jau daugiau nei 20 metų įsikūrusi vaistininkė Jadvyga Balvočiūtė. Čia ji ne tik augina įvarius vaistinius augalus, surenka ir perdirba vaistines arbatas bei moko šio amato keliolikos žmonių komandą, bet ir iš didelės meilės gamtai puoselėja slėnyje atkurtą natūralią pievą. Čia kruopščiai saugojami reti ir nykstantys augalai. Vaistinius augalus J. Balvočiūtės komanda ne tik augina vietiniame ūkyje, bet ir surenka iš gausybės natūralių Lietuvos pievų. Vaistininkei svarbiausia, kad augalai būtų užaugę be jokių cheminių medžiagų, visiškai švarūs. Ypatingas Jadvygos talentas – kurti įvarius receptus vaistinėms arbatoms. Ieškodami pagalbos į vaistažolių specialistę žmonės kreipiasi iš visos Lietuvos – ji mielai sukuria asmenines bėdas padedančius spręsti receptus.

Valdo Kavaliausko ir Rasos Ilinauskaitės sūrininkystės ūkis

Valdas buvo sėkmingas tarptautinės įmonės vadybininkas, o jo žmona Rasa – vertėja. Gyveno tipišką vilniečių gyvenimą įtemptu ritmu, daug skraidė į komandiruotes. Tačiau galiausiai apsisprendė radikaliai pakeisti gyvenimą ir išsikėlė į kaimą. Pirmus penkerius metus gyveno kaip klajokliai ganydami ožkas, o dabar Dzūkijoje, prie Puodžių kaimo, turi sodybą ir šimtą ožkų, gamina gyvo pieno ožkos sūrius. Viską daro kuo labiau derindamiesi prie natūralių gamtos ciklų, net sūrius nokinti stengiasi išnaudodami natūralias gamtos sąlygas (lauke esančią drėgmę ir temperatūrą). Aplink save buria bendruomenę, įkūrė Trijų ežerų Hub‘ą, kuriame organizuojamos edukacijos, mugės, priimami naujokai, norintys išmokti sūrininko amato.

Vlado ir Laimos Chockevičių idėjinis ūkis „KasMes“

Londono šurmulyje susipažinusi šeima ramaus, sėslaus ir gamtai artimo gyvenimo nusprendė ieškoti Lietuvoje. Ūkyje „KasMes“ šeima perdirba savo ekologiškai auginamus grūdus, augina ožkas ir tikina parduodantys ne miltus ar sūrį, o idėją. Idėją, jog galima gyventi kitaip, darniai su gamta ir savimi. Iš IT specialisto persikvalifikuoti į ūkininkus Vladui nebuvo lengva – teko daug domėtis, ieškoti informacijos, konsultuotis. Visą ūkį savarankiškai prižiūrinti šeima randa laiko ne tik vienas kitam ir trims vaikučiams, bet ir širdžiai mieliems užsiėmimams – muzikuojantis ir prodiusuojantis Vladas čia pat ūkiniame pastate įsirengė muzikos studiją. Laima tapo ir užsiima įvairiais rankdarbiais. Švaraus ūkininkavimo idėja jauna šeima spėjo užkrėsti ir aplinkinius bei tikina, kad ekologiškai ūkininkaujant galima ne tik dirbti, bet ir užsidirbti.

Ačiū balsavusiems!

Po įtemptos kovos „Publikos simpatijos“ titulą pelnė Nerijus ir Agnė Sukackai, Metelių regioninio parko teritorijoje (Lazdijų raj.) turintys ekstensyvų mėsinių galvijų veislininkystės ūkį, kuriame laiko 11 mėsinių galvijų ir 30 avių. Nerijaus ir Agnės ūkininkavimas demonstruoja jautrų sugyvenimą su gamta – ekstensyvus pievų ganymas formuoja atvirą pievų mozaiką, palankią biologinei įvairovei.

Seniūnijų rezultatai

Mūsų šalis, kuri yra turtinga savo įstabiu kraštovaizdžiu, taip pat gali didžiuotis vertingomis Europos mastu saugomomis pievomis bei šlapynėmis. Tačiau kai kurių likę tiek mažai, kad jas praradę galime netekti didelės dalies Lietuvos gamtos bioįvairovės. Išsaugoti mums visiems svarbią gamtą gali padėti gamtą mylintys ir ją tausojantys ūkininkai, o seniūnijų žemės ūkio specialistai gali paskatinti ir padėti ūkininkams deklaruoti Agrarinės aplinkosaugos ir klimato priemonės veikloms, kurias įgyvendinant prisidedama prie mūsų gamtos išsaugojimo.

Apdovanojimų ceremonijoje buvo apdovanota „Agrarinės aplinkosaugos čempionė“ – seniūnija, kurioje daugiausiai ploto žemės ūkio naudmenų deklaruojama agrarinės aplinkosaugos priemonėms. Ja tapo Ignalinos rajono Didžiasalio seniūnija. Taip pat pasveikinta „Agrarinės aplinkosaugos spartuolė 2021“ – didžiausią pažangą deklaruojant plotus agrarinės aplinkosaugos priemonėms per 2021-uosius metus padariusi Jurbarko rajono Šimkaičių seniūnija. Speciali padėka iškeliavo Šilalės rajono Pajūrio seniūnijai už iniciatyvumą ir pasiektą didžiausią pareiškėjų pokytį per 2021 metus. Šių seniūnijų specialistams, dirbantiems su žemės ūkio klausimais, buvo įteiktos ir specialios LR žemės ūkio ministro pasirašytos padėkos.

Kodėl reikalingas „Gero ūkininko“ čempionatas?

Vertinimo kriterijai

Čempionato ekspertų komisija

.

.

Projektą „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje” (LIFE IP PAF-NATURALIT ), Nr. LIFE16 IPE/LT/016 finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa ir Lietuvos Respublika. Už tinklalapyje pateikiamą informaciją visą atsakomybę prisiima autoriai. Čia pateikiamas turinys nebūtinai atspindi Europos Komisijos nuomonę.